Kodėl užsienyje augančio vaiko lietuvių kalbos žodynas siaurėja?
„Mano vaikas lietuviškai kalba puikiai.“ Šį sakinį kartais girdime iš užsienyje gyvenančių lietuvių šeimų. Ir dažnai tai tiesa – vaikas laisvai susikalba su tėvais ir seneliais, supranta kasdienę kalbą, gali papasakoti, kaip praėjo diena, ko nori ar ką veikė savaitgalį.
Tačiau gebėti susikalbėti lietuviškai ir turėti turtingą lietuvių kalbos žodyną – ne tas pats.
Vaikas mokosi tos kalbos, kuria pažįsta pasaulį
Užsienyje augančio vaiko kalbinė aplinka labai skiriasi nuo Lietuvoje gyvenančio bendraamžio. Namuose lietuviškai dažniausiai kalbama apie šeimą, maistą, buitį, jausmus, dienos įvykius, savaitgalio planus. Tačiau didžiąją dalį naujų žinių vaikas gauna mokykloje – anglų, vokiečių, norvegų ar kita gyvenamosios šalies kalba.
Būtent ta kalba jis mokosi apie planetas ir žemynus, istorinius įvykius, žmogaus kūną, gamtos reiškinius, ekonomiką, technologijas ar visuomenę. Kuo vaikas vyresnis, tuo sudėtingesnės tampa temos ir tuo daugiau specializuoto žodyno jis įgyja mokyklos kalba.
Todėl visiškai natūralu, kad vaikas gali puikiai žinoti, kas yra volcano, equator ar interest rate, tačiau lietuviškų žodžių ugnikalnis, pusiaujas ar palūkanos gali tiesiog nežinoti.
Tai nebūtinai reiškia, kad vaikas „pamiršta lietuvių kalbą“. Dažnai jis paprasčiausiai neturėjo progos šių sąvokų išmokti lietuviškai.
Dvikalbių vaikų tyrimai rodo, kad jų žodynas gali būti pasiskirstęs tarp kalbų: vienų sričių žodžius vaikas geriau žino viena kalba, kitų – kita. Todėl vertinant dvikalbį vaiką svarbu žiūrėti ne tik į vienos kalbos žodyną, bet ir į bendrą jo kalbinę patirtį.
Ką gali padaryti šeima?
Kalbėti lietuviškai namuose yra labai svarbu. Tačiau augančiam vaikui vien kasdienės buitinės kalbos ilgainiui gali nepakakti, jeigu norime, kad lietuviškai jis gebėtų ne tik susikalbėti, bet ir aptarti sudėtingesnes temas.
Tėvai, seneliai ir kiti artimieji gali sąmoningai išvesti lietuvių kalbą iš buities ribų. Galima kartu skaityti ir aptarti naujienas, knygas ar dokumentinius filmus. Keliaujant kalbėti apie šalis, miestus, jūras ir žemynus. Gamtoje aptarti medžius, gyvūnus, orą ir metų laikų kaitą. Parduotuvėje ar planuojant atostogas kalbėti apie kainas, biudžetą ir taupymą. Galima paprašyti vaiko lietuviškai papasakoti, ką jis šiandien išmoko mokykloje.
Labai svarbų vaidmenį gali atlikti ir seneliai bei kiti Lietuvoje gyvenantys artimieji. Vietoje vien klausimo „Kaip sekasi mokykloje?“ galima klausti: „Ką dabar mokotės per istoriją?“, „Kodėl keičiasi metų laikai?“, „Kokią knygą skaitai?“, „Ką manai apie...?“ Tokie pokalbiai skatina vaiką ieškoti žodžių, aiškinti ir formuluoti sudėtingesnes mintis lietuviškai.
Svarbiausia ne liepti vaikui išmokti ilgus žodžių sąrašus, o sukurti situacijas, kuriose naujų lietuviškų žodžių jam realiai prireikia.
Kodėl čia svarbi lituanistinė mokykla?
Šeima yra pati svarbiausia lietuvių kalbos aplinka, tačiau nereikėtų tikėtis, kad tėvai namuose gali atkartoti visą kalbinę aplinką, kurią Lietuvoje gyvenantis vaikas gauna natūraliai.
Lietuvoje lietuvių kalba vaiką supa beveik visur. Ja vyksta istorijos, geografijos, gamtos ar kitos pamokos, ja kalba mokytojas, treneris ir draugai, ja pateikiama informacija muziejuje, bibliotekoje ar būrelyje. Vaikas nuolat susiduria su naujais žodžiais ir sąvokomis net tada, kai sąmoningai kalbos nesimoko. Užsienyje gyvenančiam vaikui visas šis procesas vyksta kita kalba. Todėl net šeimoje, kurioje nuosekliai kalbama lietuviškai, ilgainiui gali atsirasti aiškus skirtumas: lietuvių kalba lieka šeimos ir kasdienio bendravimo kalba, o anglų ar kita gyvenamosios šalies kalba tampa mokymosi, žinių ir sudėtingesnių minčių kalba.
Čia lituanistinė mokykla gali atlikti gerokai didesnį vaidmenį nei vien mokyti skaityti, rašyti ar taisyklingai vartoti lietuvių kalbą. Pamokoje atsiranda temos, kurių galbūt niekada neprireiktų prie šeimos vakarienės stalo. Vaikui reikia paaiškinti priežastį, palyginti, argumentuoti, apibūdinti reiškinį, suprasti naują sąvoką, perskaityti informaciją ir ją perteikti savais žodžiais. Kartu natūraliai atsiranda ir naujas žodynas.
Svarbu ir tai, kad vaikas lietuviškai bendrauja ne tik su mama, tėčiu ar seneliais. Jis girdi mokytojo kalbą, kitų vaikų vartojamus žodžius ir skirtingus pasakymo būdus, pats turi klausti, atsakyti, paaiškinti ir būti suprastas. Todėl lituanistinė mokykla nėra vien vieta „smagiai praleisti laiką lietuviškai“. Žaidimas, kūryba ir bendravimas yra svarbūs, tačiau jie gali tapti priemone daug platesniam tikslui – plėsti vaiko lietuvių kalbos vartojimo lauką.
Kaip tai darome virtualioje mokykloje „BANGA“?
Virtualioje lituanistinėje mokykloje „BANGA“ sąmoningai siekiame, kad lietuvių kalba vaikui būtų ne tik atskiras mokomasis dalykas, bet ir priemonė mokytis, pažinti ir bendrauti.
Todėl vaikai lietuviškai keliauja po pasaulį geografijos pamokose, pažįsta Lietuvos istoriją, kalbasi apie pinigus ir finansinį raštingumą, skaito, diskutuoja, kuria, sprendžia užduotis ir žaidžia.
Net žaidimų pamokoje tikslas nėra vien pats žaidimas. Vaikas turi suprasti taisykles, tartis, klausti, paaiškinti, reaguoti į kitus ir bendrauti lietuviškai. Taip atsiranda žodžiai ir kalbinės situacijos, kurių šeimos kasdienybėje galbūt niekada neprireiktų.
Visose „BANGOS“ pamokose įgyvendinama Lituanistinio švietimo integruota programa (LŠIP). Pamokų turinys rengiamas taip, kad nepriklausomai nuo temos būtų kryptingai stiprinami kiekvieno vaiko lietuvių kalbos gebėjimai: plečiamas aktyvusis ir pasyvusis žodynas, lavinamas klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas, mokomasi suprasti informaciją ir vis drąsiau reikšti savo mintis lietuviškai.
Nes užsienyje augančiam vaikui neužtenka vien mokėti lietuviškai pasikalbėti. Turime kurti kuo daugiau erdvių, kuriose lietuvių kalbos jam reikia tam, kad galėtų pažinti, suprasti, paaiškinti, klausti, diskutuoti ir mąstyti. Būtent taip lietuvių kalba iš namuose vartojamos kalbos gali augti į visavertę vaiko gyvenimo kalbą.
Comments