Mokomės lietuviškai: finansinis raštingumas – kai auga ir žinios, ir kalba
Šią savaitę BANGA kviečia iš arčiau susipažinti su mūsų pamokomis ir pamatyti, kaip lietuvių kalbos galima mokytis ne tik per gramatiką, bet ir tyrinėjant pasaulį, diskutuojant, skaičiuojant, žaidžiant ir atrandant.
„Bet mano vaikas juk kalba lietuviškai.“ Ar tikrai nebėra ko mokytis?
Šiandien lituanistinėse mokyklose sutinkame nemažai vaikų, kurie lietuviškai beveik nekalba arba supranta tik nedaug. Tokiu atveju poreikis mokytis atrodo akivaizdus: norime padėti vaikui suprasti senelius, susikalbėti Lietuvoje, išmokti skaityti, rašyti ir drąsiau kalbėti.
Tačiau yra ir kita didelė užsienyje augančių lietuvių vaikų grupė.
Jie lietuviškai kalba. Supranta tėvus ir senelius, gali papasakoti, kaip sekėsi mokykloje, susikalba per atostogas Lietuvoje. Dažnai ir pats vaikas sako:
„Bet aš juk moku lietuviškai.“ Ir jis teisus – moka. Tik kyla kitas klausimas: apie ką jis gali kalbėti lietuviškai? Paprašykime papasakoti ne apie tai, ką valgė pietums ar ką veikė savaitgalį, o paaiškinti, kuo skiriasi noras nuo poreikio. Kas yra paskola, nuoma, įsipareigojimas? Kodėl kyla kainos? Kaip sudaromas biudžetas? Kodėl skirtingos šalys naudoja skirtingas valiutas? Kaip atpažinti padirbtą banknotą? Tuomet galime pamatyti visai kitą vaiko lietuvių kalbos pusę. „Kalbu lietuviškai“ dar nereiškia „galiu lietuviškai kalbėti apie viską“. Užsienyje augantis vaikas didžiąją dalį žinių apie pasaulį gauna anglų ar kita gyvenamosios šalies kalba. Ta kalba jis mokosi matematikos, istorijos, geografijos, gamtos mokslų, technologijų ir kitų dalykų. Kartu su žiniomis plečiasi ir tos kalbos žodynas.
Tuo tarpu lietuvių kalba gali išlikti labai stipri kasdienio bendravimo srityje, tačiau būti gerokai siauresnė, kai reikia diskutuoti, paaiškinti priežastis, argumentuoti ar kalbėti apie rečiau šeimoje aptariamas temas.
Todėl ne mažiau svarbu padėti ir jau kalbančiam vaikui suprasti, kad jo lietuvių kalba vis dar turi labai daug erdvės augti. Čia susiduriame ir su motyvacijos klausimu. Kodėl turėčiau mokytis lietuvių kalbos, jeigu jau kalbu? Kodėl turėčiau eiti į lietuvišką pamoką, jeigu viską suprantu? O gal nereikia mokytis vien lietuvių kalbos? Galima lietuviškai mokytis to, kas įdomu, aktualu ir naudinga gyvenime.
Finansinio raštingumo vaikai pasaulyje mokosi nuo mažens
Finansinis raštingumas nėra tik suaugusiųjų tema. Tarptautinėje švietimo praktikoje finansinės žinios vis dažniau integruojamos į skirtingus mokomuosius dalykus.
OECD pabrėžia finansinio raštingumo svarbą jaunų žmonių gyvenimui ir pasirengimui savarankiškai priimti finansinius sprendimus. PISA 2022 duomenys taip pat rodo, kad paaugliai jau aktyviai dalyvauja finansiniame gyvenime: vidutiniškai apie 60 proc. tyrime dalyvavusių penkiolikmečių turėjo banko sąskaitą ir (arba) mokėjimo kortelę, o daugiau kaip 85 proc. per praėjusius metus buvo pirkę internetu.
Kai kuriose švietimo sistemose finansinio raštingumo pagrindai pradedami formuoti labai anksti. Pavyzdžiui, Australijos ugdymo programoje jau parengiamojoje klasėje vaikai kalbasi apie poreikius ir norus, pinigų naudojimą bei paprastus pasirinkimus. Vėliau mokomasi apie pinigų vertę, taupymą, išlaidas, biudžetą ir kitus realaus gyvenimo finansinius sprendimus. Finansinis raštingumas integruojamas į matematiką, socialinius mokslus ir kitas ugdymo sritis. Ir tai logiška. Vaikai su pinigais susiduria gerokai anksčiau, nei pradeda patys uždirbti. Jie mato kainas, gauna kišenpinigių, renkasi, kam juos išleisti, susiduria su reklama, nuolaidomis, banko kortelėmis ir pirkimu internetu.
Virtualioje lituanistinėje mokykloje „BANGA“ šioje temoje matome dar vieną galimybę:
jeigu vaikui šių žinių vis tiek reikia, kodėl bent dalies jų nesuteikus lietuviškai?
Pinigai – tema. Lietuvių kalba – priemonė mokytis. Finansinio raštingumo pamokose pradedame nuo labai konkrečių dalykų. Kas yra pinigai? Kuo skiriasi moneta ir banknotas? Kokia jų vertė? Kaip pinigus smulkinti ir stambinti?
Vėliau temos plečiasi. Kuo skiriasi noras nuo poreikio? Kodėl negalime nusipirkti visko, ko norime? Kodėl vieni daiktai kainuoja daugiau už kitus? Kas yra kokybė? Kaip planuoti savo pinigus? Kodėl verta taupyti? Iki kaip sukurti savo verslą?
Tačiau mums svarbu ne tik ko vaikas išmoksta. Svarbu ir kokia kalba jis apie tai mokosi kalbėti. Pamokoje vaikas išgirsta naujus lietuviškus žodžius, aiškinasi jų reikšmes, skaito informaciją ir užduotis, klausosi, atsako į klausimus, išsako savo nuomonę, diskutuoja su kitais vaikais ir rašo. Taigi mokydamasis apie pinigus jis tuo pačiu metu klausosi, kalba, skaito ir rašo lietuviškai.
„Bet mano vaikas kalba su klaidomis...“
Tai viena iš priežasčių, dėl kurių tėvai kartais nedrįsta registruoti vaiko į grupinę pamoką.
„Jis supranta, bet ne visada taisyklingai pasako.“
„Maišo lietuviškus ir angliškus žodžius.“
„Netaisyklingai vartoja galūnes.“
„Žino, ką nori pasakyti, bet kartais neranda lietuviško žodžio.“
Tai nėra priežastis nekalbėti. Priešingai – tai priežastis kalbėti daugiau.
Jeigu vaikas supranta pokalbį ir gali lietuviškai išreikšti savo mintį, jam nereikia laukti, kol jo kalba taps „pakankamai taisyklinga“, kad galėtų dalyvauti.
Kalba lavėja ją vartojant. Kalbėdamasis su mokytoju ir kitais vaikais, vaikas nuolat girdi taisyklingas kalbos konstrukcijas. Jis išgirsta, kaip tą pačią mintį pasako kitas žmogus, perima naujus žodžius ir posakius, pradeda pastebėti jų formas ir pats juos vartoti. Netaisyklinga galūnė nėra priežastis tylėti. Pirmiausia reikia suteikti vaikui galimybę kalbėti. O taisyklingumas stiprėja kartu su nuolatine praktika, kalbiniais pavyzdžiais ir mokytojo pagalba.
Kodėl svarbu kalbėti ne tik su savo šeima?
Namuose šeimos nariai vieni kitus supranta labai gerai. Kartais vaikui net nereikia užbaigti sakinio – mama ar tėtis jau suprato, ką jis nori pasakyti. Nauja grupė sukuria kitokią kalbinę situaciją. Reikia paaiškinti savo mintį žmogui, kuris tavęs gerai nepažįsta. Reikia išklausyti kitų vaikų. Paklausti, jeigu nesupratai. Paaiškinti savo pasirinkimą. Kartais – nesutikti ir argumentuoti. Lietuvių kalba staiga tampa ne tik bendravimo su šeima kalba. Ji tampa įrankiu mokytis, bendradarbiauti ir būti suprastam. Būtent tokių kalbinių situacijų užsienyje augantiems vaikams dažnai ir trūksta.
„BANGOS“ pamokose įgyvendinama Lituanistinio švietimo integruota programa (LŠIP), todėl finansinio raštingumo turinys kartu tampa priemone kryptingai ugdyti lietuvių kalbą. Vaikai klausosi mokytojo ir kitų mokinių, kalba ir diskutuoja, skaito informaciją bei užduotis, rašo atsakymus, mokosi naujų žodžių ir vartoja juos skirtinguose kontekstuose. Pavyzdžiui, kalbėdami apie euro banknotus mokomės ne tik atpažinti jų vertę. Skaitome apie Europos Centrinį Banką, prisimename Europos šalis, aiškinamės sąvokas banknotas, moneta, vertė, valiuta, centrinis bankas, tikras, padirbtas, klausomės informacijos ir atsakome į klausimus. Viena tema leidžia vienu metu lavinti daugybę kalbinių gebėjimų.
Po pirmosios finansinio raštingumo pamokos vaikai ją įvertino labai paprastai:
„Buvo žiauriai įdomu.“
Mums tai labai svarbus įvertinimas.
Kai vaikui įdomi pati tema, kalba nebėra vien mokymosi objektas. Ji tampa priemone, kurios jam reikia, kad galėtų dalyvauti.
O kuo daugiau vaikas lietuvių kalbą naudoja, tuo daugiau galimybių turi ją tobulinti.
Kam skirtos finansinio raštingumo pamokos?
Šios pamokos skirtos užsienyje augantiems vaikams, kurie supranta lietuviškai ir gali bendrauti lietuvių kalba, net jeigu jų kalba dar nėra taisyklinga.
Finansinis raštingumas – tik viena iš prasmingų temų, per kurias galime kartu auginti ir vaiko žinias, ir jo lietuvių kalbą.
Comments